NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį perspėjo, kad Ukrainai gresia didžiausias „per ilgesnį laikotarpį“ smurtas, kai per visą pasaulį pasklido pavojaus signalas apie susirėmimus, nusinešusius 19 gyvybių Europos Sąjungos kaimynystėje.
Vyriausybės pajėgos ir Rusijos remiami separatistai jau ketvirtą parą šaudo vieni į kitus iš minosvaidžių, leidžia raketas „karštuoju rajonu“ tapusios Avdijivkos apylinkėse, šiek tiek į šiaurę nuo faktinės sukilėlių sostinės Donecko.
Ukrainos kariškiai pranešė apie trijų karių žūtį per naktį, o sukilėliai minėjo, kad žuvo daug civilių.
Kijevo centrinėje aikštėje Maidane susirinko šimtai žmonių su gėlėmis, kai maskuojamais žaliais apdarais vilkintys kariai karstuose nešė rytuose žuvusius savo kovos draugus.
Per susirėmimus Avdijivkoje daugiau kaip 20 tūkst. gyventojų liko be šildymo ir vandens žiemos sąlygomis, ir nėra jokių ženklų, kad padėtis pagerės.
Šios kovos pasireiškė savotišku takoskyros Ukrainai laikmečiu, kai Kijeve stiprėja nerimas, kad tvirtas palaikymas iš Jungtinių Valstijų gali išblėsti, prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) mėginant gerinti santykius su savo kolega Rusijoje Vladimiru Putinu.
Maskva ir Kijevas kaltina vienas kitą dėl prasidėjusių pastarųjų susišaudymų Ukrainos rytuose.
Kijevas labiausiai bijo, kad V.Putinas gali pamėginti įtvirtinti savo valdžią Ukrainos rytuose ir tokiu būdu įgytų naują svertą prieš D.Trumpą kituose pasauliniuose reikaluose.
NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas tiesiogiai nekaltino Rusijos, bet trečiadienį paragino Rusiją panaudoti savo įtaką prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose, kad būtų nutrauktas smarkiausias per ilgesnį laikotarpį kovų pliūpsnis.
„Mes prašome Rusiją panaudoti savo svarią įtaką sukilėliams, kad būtų sustabdytas smurtas“, – sakė žurnalistams Briuselyje J.Stoltenbergas.
„Ukrainoje matome ryškiausią smurto plykstelėjimą per ilgesnį laiką“, – pridūrė jis ir pažymėjo, kad per praėjusią savaitę būta daugiau kaip 5600 paliaubų pažeidimo atvejų.
Antradienį skubiai sušaukta JT Saugumo Taryba taip pat paragino nedelsiant nutraukti kovas, konfliktui tebesitęsiant jau beveik trejus metus, ir dėl jo smarkias pablogėjus Maskvos santykiams su Vakarais.
Saugumo Taryba išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl mūšių atsinaujinimo viename kruviniausių Europoje konfliktų po karų Balkanuose dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Konfliktas prasidėjo 2014-ųjų vasarį, kai Kijeve buvo nuverstas prorusiškasiss prezidentas, o Maskva kitą mėnesį užgrobė Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.
Avdijivka, Ukraina, vasario 1 d. (AFP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
