Vairuotojas taip pat buvo nukautas per šį incidentą vietoje, iš kurios atsiveria vaizdas į Jeruzalės šventąsias vietas, tarp jų Uolos Kupolo šventovę.
Atsakomybės už šį išpuolį kol kas niekas neprisiėmė.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus), apsilankęs nelaimės vietoje, savo pareiškime rašė: „Jau žinome užpuoliko, kuris, kaip rodo visi ženklai, palaikė IS (džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“), tapatybę.“
Palestiniečių saugumo pareigūnai sakė, kad sunkvežimį vairavo 30 metų dar neturintis vyras, gyvenęs Rytų Jeruzalės rajone Džabal Mukabere. Palestiniečių žiniasklaida jį įvardijo kaip Fadi al Qanbarą (Fadį Kanbarą).
Penki jo šeimos nariai buvo sulaikyti siekiant apklausti, nurodė Izraelio policija.
Sunkvežimis įsirėžė į minią, kai šimtai karių dalyvavo ekskursijoje apie Jeruzalės istoriją.
„Pavienis teroristas nukreipė savo sunkvežimį į grupę karių, stovėjusių gatvės šone“, – sakė policijos atstovas Micky Rosenfeldas (Mikis Rozenfeldas).
„Jie buvo išlipę iš autobuso. Kai jie lipo iš autobuso ir rinkose lauke, jis (užpuolikas) tuo pasinaudojo“, – pridūrė atstovas.
Armija reagavo į pareiškimus, kad kariai per lėtai reagavo, ir paskelbė vaizdo įrašą, kurį nufilmavo vienas karys, suvokęs, kad šis atsidentas nėra atsitiktinis eismo įvykis.
„Vykdomas tyrimas, bet ši ataka truko tok kelias sekundes, ir kai tik kariai suvokė, jog tai ataka, jie pradėjo šaudyti į automobilį“, – sakė kariuomenės atstovas Moti Almozas (Motis Almozas).
Filmuotoje medžiagoje ir nuotraukose matosi, kad sunkvežimio priekinis langas buvo suvarpytas daugelio kulkų.
Kariškiai paskelbė, kad išpuolio aukomis tapo trys moterys – Yael Yekoutiel (Jael Jelutiel), Shir Hadjaj (Šir Hadžadž), Shira Tzour (Šira Cur) – ir vienas vyras, Erezas Auerbachas. Jie visi buvo jaunesni negu 30 metų.
Viename internete paskelbtame vaizdo įraše matosi, kaip sunkvežimis su gerve dideliu įsirėžia į grupę karių, stovėjusių šalia autobuso.
Tuomet vairuotojas sustabdė mašiną ir atbuline eiga nuvažiavo atgal į tą pačią vietą, kur buvo kariai, ir parbloškė dar daugiau žmonių, kol galiausiai sustojo.
Įraše matosi, kaip lankytojai, tarp jų kariai, bėga slėptis.
„Įsakymai ir klyksmai“
„Girdėjau, kaip mano kariai klykė ir šūkavo“, – sakė viena iš ekskursijos gidžių, Lea Schreiber (Lėja Šreiber).
„Pamačiau sunkvežimį, kuris užlėkė ant šaligatvio. Kariai pradėjo šaukti... Visur skambėjo įsakymai ir klyksmai. Jiems buvo liepta pasislėpti už sienos, nes bijota kitos atakos“, – pridūrė ji.
Islamistų judėjimo „Hamas“ atstovas Fawzi Barhumas (Fauzis Barhumas) pareiškė, kad ši ataka buvo „didvyriška ir drąsi“.
M.Rosenfeldas nurodė, kad kol kas dar neaišku, ar ataka buvo suplanuota iš anksto, ar įvykdyta spontaniškai.
Ji buvo įvykdyta šalia žydų nausėdijos Armon Hanacivo, esančio Izraelio aneksuotoje Rytų Jeruzalėje, netoli Jungtinių Tautų atstovybės esančiame vaizdingame bulvare.
„Smerktini pareiškimai“
Šią ataką ir jos liaupsinimą pasmerkė Prancūzija, Europos Sąjunga ir JT pasiuntinys Artimųjų Rytų taikos procesui Nikolajus Mladenovas.
„Smerktina, kad kai kurie renkasi šlovinti tokius aktus, sukeliančius pavojų taikios ateities tiek palestiniečiams, tiek izraeliečiams galimybę“, – sakė jis.
„Tokiuose veiksmuose nėra nieko didvyriška“, – pabrėžė N.Mladenovas.
Daugiau kaip metus neslūgsta palestiniečių išpuolių banga – žydai šaudomi, badomi peiliais, partrenkiami transporto priemonėmis. Šio sekmadienio išpuolis žymi pirmąsias žydų aukas per pastaruosius tris mėnesius.
Nuo 2015-ųjų rugsėjo palestiniečiai išpuoliais nužudė 40 žydų ir du amerikiečius; daugiausia pulta peiliais.
Izraelio pareigūnams atsakius ugnimi, nukauti 229 palestiniečiai, kurių dauguma buvo užpuolikai; kai kurie žuvo per susirėmimus arba per Izraelio aviacijos smūgius Gazos Ruožui.
Daugelis analitikų pabrėžia, kad neramumus tikriausiai aštrina palestiniečių nusivylimas izraeliečių vykdoma okupacija ir nausėdijų statybomis Vakarų Krante, iš vietos nejudantis taikos procesas ir jų pačių susiskaldžiusi vadovybė.
Izraelis savo ruožtu tvirtina, kad pagrindinė smurto priežastis yra palestiniečių lyderių ir žiniasklaidos vykdomas kurstymas.
Klausimas dėl Jeruzalės statuso – vienas sudėtingiausių šiame konflikte.
Izraelis 1967 metais okupavo Rytų Jeruzalę ir vėliau ją aneksavo, bet palestiniečiai nori, kad ši miesto dalis taptų jų būsimos valstybės sostine. Tuo tarpu izraeliečiai visą Jeruzalę laiko savo amžina ir nedaloma sostine.
Jeruzalė, sausio 9 d. (AFP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.