Vadinamąsias šokiruojančias prognozes jau daugiau kaip dešimtmetį rengiantis Danijos investicinis bankas „Saxo Bank“ 2017 metams prognozuoja nepaprastai spartų Kinijos ekonomikos atsigavimą, Italijos bankų akcijų brangimą, Didžiosios Britanijos politikos apsisukimą 180 laipsnių kampu ir Europos Sąjungos (ES) norą keistis populizmo grėsmės akivaizdoje.
„Šiemet tikrovė pranoko net pačias drąsiausias prognozes – Didžioji Britanija balsavo už pasitraukimą iš ES („Brexit“), o amerikiečiai prezidentu išrinko Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), taigi pagrindine mūsų šokiruojančių prognozių 2017 metams tema tapo drastiški laikai, reikalaujantys drastiškų priemonių“, – pareiškė „Saxo Bank“ vyriausiasis ekonomistas Steenas Jakobsenas (Stinas Jakobsenas).
Jau 14 metų „Saxo Bank“ kasmet skelbiamose „šokiruojančiose prognozėse“ investuotojų dėmesys atkreipiamas ne į pagrindines tendencijas, nors į jas, be jokios abejonės, atsižvelgiama, bet į mažai tikėtinus įvykius (vadinamąsias baltas varnas), kurie visgi gali gerokai pakeisti padėtį pasaulyje, jeigu taps tikrove. Tai dešimt labiausiai ginčytinų ir tarpusavyje nesusijusių idėjų, iš kurių bet kuri investicijų pasaulį gali apversti aukštyn kojom.
Bankas tradiciškai pabrėžia, kad jo parengtos „šokiruojančios prognozės“ nėra jo numatomas pagrindinis įvykių scenarijus ar oficialios prognozės, tačiau bet kuris iš šių įvykių, jeigu jis įvyktų, padarytų nemažą poveikį finansų rinkai ar pasaulio politikai.
Pasak S. Jakobseno, paprastai per 24 mėnesius nuo „šokiruojančių prognozių“ paskelbimo pasitvirtina 2–2,5 scenarijaus.
Nepaprastai spartus Kinijos BVP ir akcijų rinkos augimas
Kinija suvokia, kad toliau plėsti gamybos ir infrastruktūros nebėra kur – tai kelio pabaiga, tad, imdamasi plataus masto fiskalinio ir piniginio skatinimo priemonių, šalis atvers kapitalo rinkas, o tai leis sėkmingai pereiti prie vartojimu pagrįsto augimo modelio, mano „Saxo Bank“ akcijų rinkos strategijos skyriaus vadovas Peteris Garnry (Piteris Garnris).
Dėl to, anot jo, 2017 metais šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas paspartės iki 8 proc. ir tai visų pirma lems kilimas paslaugų sektoriuje, nors šiuo metu rinkoje bendrai prognozuojama, kad Kinijos ekonomikos augimas toliau lėtės. Dėl pakilių nuotaikų, kurias palaikys tai, kad ekonomikos augimą skatina privatus vartojimas, akcijų indeksas „Shanghai Composite“ kitąmet, palyginti su 2016 metų lygiu, pašoks du kartus ir perkops 5 tūkst. punktų kartelę.
FRS pasitelks Japonijos patirtį
„Saxo Bank“ prekybos fiksuoto pajamingumo vertybiniais popieriais skyriaus vadovas Simonas Fasdalas (Saimonas Fasdalas) svarsto scenarijų, pagal kurį JAV dolerio kursas ir palūkanų normos JAV 2017 metais augs skausmingai sparčiu tempu, o dešimties metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumas dėl naujojo JAV prezidento mokesčių ir biudžeto politikos pakils iki 3 proc., sukeldamas paniką rinkoje.
Priartėjusi prie katastrofos ribos, Federalinio rezervo sistema (FRS) pasitelks Japonijos centrinio banko idėją dėl vyriausybės obligacijų pajamingumo kreivės kontrolės, tačiau ją įgyvendins savaip ir dešimties metų trukmės vertybinių popierių pajamingumą užfiksuos 1,5 proc. lygyje, taigi iš esmės pradės įgyvendinti naują kiekybinio skatinimo programą (QE4).
Išpardavimas akcijų, obligacijų ir besivystančiose rinkose liausis, o pasaulio obligacijų rinkos pademonstruos sparčiausią per septynerius metus savaitės augimą. Eilinis spartus kilimas, kurį išprovokuos centriniai bankai, nutildys kritikų balsus.
Nebus įvykdyta daugiau kaip ketvirtadalis su didelio pajamingumo obligacijomis susijusių įsipareigojimų
Su didelio pajamingumo obligacijomis susijusių įsipareigojimų neįvykdymo dalis kitąmet gali viršyti precedento neturinčius 25 proc., nors šio rodiklio ilgalaikis vidurkis sudaro vos 3,77 proc., o per 1990, 2000 ir 2009 metais JAV įvykusias recesijas jis buvo pakilęs iki atitinkamai 16, 10 ir 12 procentų.
Beveik neliekant priemonių, kurių galėtų imtis centriniai bankai, viso pasaulio vyriausybės imsis fiskalinių paskatų, o tai skatins palūkanų normų kilimą (išskyrus Japoniją) ir iškreips pajamingumo kreivę.
Tai smogs trilijonų JAV dolerių vertės verslo obligacijoms. Sunkumus dar padidins investicijų iš obligacijų fondų nutekėjimas, dėl kurio padidės pajamingumo skirtumai, o žemą reitingą turinčios įmonės faktiškai neteks galimybės refinansuoti savo skolas.
Tačiau S. Jakobsenas pabrėžia, kad toks scenarijus duos ir ilgalaikės naudos ekonomikai, nes mažiausiai veiksmingos įmonės, kurios pernelyg ilgai naudojosi pigaus likvidumo privalumais, pasitrauks iš žaidimo.
Jungtinė Karalystė sugrįš į ES
Derybos dėl „Brexit“ užsitęs ir ES padarys nuolaidų imigracijos bei Didžiosios Britanijos finansų sektoriaus įmonių vadinamųjų paso teisių klausimais. Tačiau iki to laiko, kai Didžiosios Britanijos parlamentas susiruoš balsuoti dėl pasiūlymo aktyvuoti Lisabonos sutarties 50 straipsnį, kuriuo reglamentuojama pasitraukimo iš Europos sutarčių tvarka, nuotaikos pasikeis. Populizmo augimas abiejose Atlanto vandenyno pusėse sudrausmins Europos vadovus, privers juos pereiti į naują, konstruktyvesnį lygį ir privers išmokti susitarti.
Galiausiai Didžioji Britanija liks Europos Sąjungoje, Anglijos bankas padidins bazinę palūkanų normą iki 0,5 proc., o svaro kursas euro atžvilgiu pakils iki 73 pensų – šį skaičių „Saxo Bank“ pasirinko kaip priminimą apie 1973 metus, kuomet Didžioji Britanija įstojo į Europos ekonominę bendriją.
Italijos bankai dukart padidins kapitalizaciją
Italijos bankai taps ne tik Europos bankų sektoriaus, bet ir visų akcijų rinkos sektorių augimo lyderiais – jų akcijos pabrangs daugiau kaip 100 procentų.
Vokietijos bankų sektorius dėl neigiamų palūkanų normų ir pernelyg plokščios pajamingumo kreivės pateks į spąstus, praradęs priėjimą prie kapitalo rinkų. Pagal Europos Sąjungos taisykles, jeigu būtų gelbėjami Vokietijos bankai, pagalba neišvengiamai turėtų būti suteikta ir visiems likusiems Europos bankams, o tai būtų labai pravartu Italijos bankams, kuriuos slegia beviltiškos paskolos ir ekonomikos sąstingis, aiškina S. Jakobsenas.
Naujosios garantijos bankų sistemai leis rekapitalizuotis ir bus suformuotas Europos blogų paskolų bankas, kuris leis išvalyti Europos bankų balansus ir vėl įsukti kreditavimo mechanizmus.
ES skatins augimą, leisdama euroobligacijas
„Saxo Bank“ ekonomistas Christopheris Dembikas (Kristoferis Dembikas) svarsto hipotetinį scenarijų, pagal kurį populistiniai judėjimai Europoje ir toliau bus sėkmingi, o Nyderlanduose į valdžią netikėtai ateis Geerto Wilderso (Gerto Vilderso) vadovaujami ultradešinieji. Esant tokioms aplinkybėms, tradicinės politinės partijos ims gręžtis nuo griežto taupymo politikos, rinkdamosi keinsistinę politiką, panašią į tą, kurią po Didžiosios depresijos įgyvendino JAV prezidentas Franklinas Rooseveltas (Franklinas Ruzveltas).
Europos Sąjunga (ES) galiausiai pradės įgyvendinti Europos Komisijos pirmininko Jeano Claude Junckerio (Žano Klodo Junkerio) inicijuotą 630 mlrd. eurų vertės šešerių metų skatinimo programą. Tačiau to nepakaks.
Siekdami įveikti ekonominius sunkumus, ES vadovai paskelbs apie sprendimą leisti ES obligacijas, įplaukos iš kurių iš pradžių bus skirtos finansuoti 1 trln. eurų investicijas į infrastruktūros projektus, o tai sustiprins integraciją regione ir padidins į Europos rinkas nukreipiamus kapitalo srautus.
„Daktaras varis“ pasigaus slogą
Iš visų žaliavų, rinkimų JAV rezultatų poveikis palankiausias buvo variui. Tačiau pagal „Saxo Bank“ žaliavų rinkos strategijos skyriaus vadovo Olės Hanseno „šokiruojančias prognozes“, 2017 metais rinka suvoks, kad naujajam JAV prezidentui bus sunku įgyvendinti visus pažadėtus investicijų projektus, taigi vario paklausa taip ir nepadidės.
Susidūręs su didėjančiu nepasitenkinimu Jungtinėse Valstijose, D. Trumpas padidins protekcionizmą ir nustatys įvairias prekybos kliūtis, kurios pakenks besivystančioms rinkoms ir Europai. Pasaulio ekonomikos augimo tempas mažės, o pramoninių metalų paklausa Kinijoje pamažu nyks.
Kai tik vario kainos smuks žemiau tendencijos palaikymo linijos, kuri nuo 2002 metų laikosi ties 2 JAV dolerių už svarą, prasidės masinis spekuliacinis išpardavimas, dėl kurio vario kainos toliau mažės, kol pasieks žemiausią per 2008–2009 finansų krizę užfiksuotą 1,25 JAV dolerio už svarą lygį.
Nepaisydamas Trumpo, Meksikos pesas pabrangs
Rinkos gerokai pervertino tikruosius D. Trumpo ketinimus ar net gebėjimą imtis veiksmų prieš prekybą su Meksika ir, kai jos tai suvoks, Meksikos pesas sparčiai pabrangs, mano „Saxo Bank“ valiutos rinkos strategijos skyriaus vadovas Johnas Hardy (Džonas Hardis).
Tuo tarpu Kanada nukentės, nes palūkanų normų JAV ir kitose šalyse didinimas išprovokuos kreditų krizę būsto rinkoje. Kanados bankus prislėgs didžiulė skolų našta, tad Kanados centrinis bankas bus priverstas imtis kiekybinio skatinimo ir skirti kapitalo finansų sistemai.
Be to, Kanados doleris atsiliks nuo kitų valiutų, nes po ilgų metų, kuriais nacionalinė valiuta buvo pernelyg stipri, ir ilgai trunkančio šalies gamybos bazės išsėmimo globalizacijos sąlygomis Kanados ekonomika negalės iš JAV ekonomikos augimo pasipelnyti taip, kaip būtų galėjusi praeityje. Galiausiai Kanados dolerio kursas Meksikos peso atžvilgiu nuo 2016 metų aukštumų kris net 30 procentų.
Kriptovaliutų mada
Prezidentaujant D. Trumpui, JAV valstybės išlaidos smarkiai išaugs, o biudžeto deficitas nuo 600 mlrd. JAV dolerių padidės iki 1,2–1,8 trln. JAV dolerių. Dėl to infliacija šalyje ims sparčiai kilti ir FRS bus priversta greičiau didinti bazinę palūkanų normą. JAV dolerio kursas pasieks naujas aukštumas.
Tai sukels „domino efektą“ besivystančiose rinkose ir visų pirma Kinijoje, kuri pradės ieškoti alternatyvų „popierinių“ pinigų sistemai, kurioje dominuoja JAV doleris, ir taip pat stengsis atsikratyti pernelyg didelės priklausomybės nuo JAV pinigų politikos.
„Saxo Bank“ makrostratego Kay Van-Peterseno (Kajaus Van-Peterseno) nuomone, tokiomis aplinkybėmis padidės kriptovaliutų, visų pirma bitkoino, populiarumas. Kai bankų sistemos ir Rusijos bei Kinijos valdžia bitkoiną pripažins daline alternatyva JAV doleriui, jo vertė padidės tris kartus – nuo dabartinių 700 JAV dolerių iki 2,1 tūkst. JAV dolerių.
Reforma JAV sveikatos apsaugos sektoriuje sukels paniką
Išlaidos sveikatos apsaugai JAV sudaro apie 17 proc. BVP, tuo tarpu pasaulio vidurkis yra 10 proc. BVP. Be to, vis daugiau JAV gyventojų nebeišgali susimokėti už medicinines paslaugas.
Tuoj po D. Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose su sveikatos apsauga susijusių įmonių (farmacijos įmonių, ligoninių operatorių ir kt.) akcijos pabrango, tačiau 2017 metais šių akcijų kursų kilimas greitai išsikvėps, nes investuotojai suvoks, kad naujoji administracija nesitaikstys su neveiksminga ir brangia sveikatos apsaugos sistema ir imsis ryžtingų jos reformų.
Fondo „Health Care Select Sector SPDR“ biržinių fondų kaina kris 50 proc. iki 35 JAV dolerių, taigi įspūdingiausiai nuo finansų krizės laikų kilimo tendencijai JAV akcijų rinkoje ateis galas, prognozuoja P. Garnry.
Kopenhaga, gruodžio 11 d. („Interfax“-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
