Populistai politikai, sustiprinę pozicijas daugelyje šalių, sekmadienį patirs dar vieną pergalę, jei Austrijos prezidento rinkimus laimės kraštutinių dešiniųjų kandidatas Norbertas Hoferis.
Jis taptų pirmuoju tokių pažiūrų Austrijos prezidentu nuo 1945 metų.
Praėjus keturioms savaitėms po netikėtos Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pergalės JAV prezidento rinkimuose ir penkiems mėnesiams po britų referendumu priimto sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos, naujausios visuomenės apklausos rodo, kad antiimigracijos politiką palaikantį N.Hoferį ir žaliųjų kandidatą Alexanderą van der Belleną (Aleksandrą van der Beleną) remia apylygis skaičius rinkėjų.
Nors prezidento postas Austrijoje yra labiau reprezentacinis, N.Hoferio pergalė būtų svarbus laimėjimas kitoms Europoje su isteblišmentu kovojančioms partijoms prieš kitąmet vyksiančius rinkimus Prancūzijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose.
Rinkimai Austrijoje vyks tą pačią dieną kaip ir Italijos referendumas dėl konstitucinių reformų, kurios gali priversti atsistatydinti premjerą Matteo Renzi (Matėją Rencį) ir atnaujinti politinius neramumus ketvirtoje pagal dydį Europos ekonomikoje.
Rinkimai užbaigs vienuolika mėnesių trukusį kampanijos maratoną, kuris, pagal Austrijos standartus, buvo itin bjaurus.
N.Hoferio plakatai buvo apipaišyti Hitlerio ūsais, o A.van der Belleno – išteplioti šuns išmatomis. Pastarojo kandidato apsauga buvo sustiprinta dėl grasinimų jį nužudyti.
45 metų N.Hoferis per pirmąjį rinkimų turą balandžio 24 dieną nugalėjo visus kandidatus iš dviejų centristinių partijų, nuo pat pokario dominavusių Austrijos politikoje.
Per gegužės 22 dieną vykusį antrąjį rinkimų turą N.Hoferis A.van der Bellenui pralaimėjo vos 31 tūkst. balsų. Visgi N.Hoferio kraštutinių dešiniųjų Austrijos laisvės partija (FPÖ) užginčijo šiuos rezultatus ir pasiekė, kad rinkimai įvyktų iš naujo.
Vėliau vyriausybei teko atidėti spalį planuotus pakartotinius rinkimus, kai paaiškėjo, kad balsavimui paštu skirti vokai tinkamai neužsiklijuoja dėl prastų klijų ir gali būti nesunkiai atidaryti.
„Didžiulis nusivylimas“
N.Hoferis, kaip ir D.Trumpas, išgarsėjo ir populiarumą pelnė vis didėjant nerimui dėl globalizacijos ir multikultūriškumo, nors turtinga Austrija yra viena didžiausią sėkmę Europos integracijos srityje pasiekusių šalių.
Nors migrantų srautas nuo 2015 metų žymiai sumažėjo, FPÖ sugebėjo išlaikyti imigracijos problemą rinkėjų galvose, manipuliuodami teroro atakų baime ir paraleline musulmonų visuomene, kuri neva atmeta austrų „vertybes“.
„Egzistuoja didžiulis nusivylimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė politikos analitikas Thomas Hoferis (Tomas Hoferis). Rinkėjai „linkę palaikyti populistų judėjimus ir lengvus atsakymus, kuriuos siūlo tos partijos“.
Tačiau N.Hoferis išlaiko daug nuosaikesnį toną nei FPÖ lyderis Heinzas-Christianas Strache (Heincas-Kristianas Štrachė), kuris yra pavadinęs Vokietijos kanclerę Angelą Merkel „pačia pavojingiausia moterimi Europoje“ ir įspėjęs apie „civilinį karą“.
N.Hoferis plačia šypsena, nuosaikiu tonu ir šūkiu „nesugadintas, atviras, geras“ pelnė daugelio centristus paprastai palaikančių rinkėjų simpatijas, anksčiau niekuomet nenusiteikusių remti FPÖ, kuri anksčiau būdavo kaltinama ryšiais su neonaciais.
Tačiau kartais jis pastebimai praranda savo savitvarda ir po šypsena šis politikas slepia nesvyruojančią ištikimybę savo partijos ideologijai.
Jo žodžiais, islamui „nėra vietos Austrijoje“, anot jo, tai religija, „reginti visą pasaulį kaip mūšio lauką“. Na, o jo oponentas A.van der Bellenas – „komunistas“ ir „žaliasis diktatorius“.
„Mano žmona, kuri lankosi bažnyčioje kiekvieną sekmadienį, sako, kad balsuotų už N.Hoferį, jei už jo nestovėtų visi tie žmonės iš FPÖ“, – AFP sakė Vienoje sutiktas šunį vedžiojęs pensininkas Werneris (Verneris).
„Būsite nustebę“
Tuo tarpu A.van der Bellenas, 72 metų ekonomikos profesorius, retkarčiais net pasitarnaudavo savo oponentui, nes pasirodydavo esantis pernelyg kairuoliškų pažiūrų, sustabarėjęs ir senas. Pagrindinė jo strategija yra ta, kad jis paprasčiausiai ne N.Hoferis.
Tačiau nėra aišku, ką reikštų N.Hoferio pergalė.
Teoriškai, iki šiol nepanaudotos prezidento galios leistų jam atleisti kanclerio Christiano Kerno (Kristiano Kerno) vyriausybę.
„Būsite nustebę, kas yra įmanoma“, – sakė N.Hoferis prieš pirmąjį rinkimų turą. A.van der Bellenas vėliau ne kartą primindavo šiuos žodžius, o N.Hoferis prisipažino pasigailėjęs, kad taip pasakė.
Tačiau realesnis variantas, kad jo pergalė paskatins Ch.Kerną ir centro dešinę išardyti savo nesėkmingą koaliciją ir paskelbti išankstinius rinkimus. O rinkėjų apklausose šiuo metu pirmauja FPÖ.
N.Hoferio kandidatavimas į prezidentus „yra tik dalis ilgalaikių pastangų suformuoti FPÖ vadovaujamą vyriausybę su realiomis vykdomosiomis galiomis, kurią būtų galima suformuoti iki kitų parlamento rinkimų“, sakė analitinio centro „Eurasia“ darbuotojas Charlesas Lichfieldas (Čarlzas Ličfildas).
Viena, gruodžio 3 d. (AFP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
